Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
LIETUVA
Herbas

Lietuvos Respublika (Lietuva), valstybė pačiame geografinės Europos centre (Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje) ir Vakarų Europos civilizacinio arealo rytiniame pakraštyje.

Ribojasi su šiomis valstybėmis:

Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km.

 

Valstybinė kalba Lietuvių
Sostinė Vilnius
Didžiausias miestas Vilnius
Valstybės vadovai Valdas Adamkus
Prezidentas
Gediminas Kirkilas
Premjeras
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
65 200 km² (120)
1,35%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
3 585 906 (125)
55,00 žm./km² (112)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006
81,554 mlrd. LTL (75)
24 039 LTL (48)
Valiuta Litas (LTL)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atkurta
Pripažinta
Nuo Rusijos imperijos
1918 vasario 16
1920 liepos 12
1940 rugpjūčio 3
1990 kovo 11
1991 rugsėjo 6
Valstybinis himnas Lietuvos himnas
Interneto kodas .LT
Šalies tel. kodas 370

 

Istorija

Pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje atsirado XI-IX tūkstm. pr. m. e. Lietuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose (Kvedlinburgo analuose, žr. Brunonas Kverfurtietis) pirmą kartą paminėtas 1009 metais. IX(?)-XII a. dab. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar X a., o baigėsi XII a. II pusėje arba (anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos) XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuvos žemės ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus LDK.

XIII-XIV a. LDK išaugo į galingą karinę valstybę, nuo XIV a. II pusės iki XV a. pab. apėmusią visą pietvakarinę Rytų Europos dalį. 1386 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkijos karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo apkrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia katalikiškosios Europos šalimi.

Liublino unijos (1569 m.) aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją – vad. Abiejų Tautų Respubliką, turėjusią ne tik bendrą valdovą, bet jau ir bendrą Seimą.

Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dab. Lietuvos dalį aneksavo Rusija.

1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją (žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas.

1919 m. Lietuva kariavo su dalį jos teritorijos užėmusiais bolševikais ir bermontininkais, 1919-1920 m. vyko Lietuvos ir Lenkijos ginkluotas konfliktas dėl Lenkijos okupuotų Vilniaus bei Suvalkų kraštų.

1940 m. birželį Lietuvą okupavo ir netrukus aneksavo Sovietų Sąjunga; 1944 m. liepos–spalio mėn., tada pasibaigus 1941 m. birželio–liepos mėn. prasidėjusiai Lietuvos hitlerinei okupacijai, TSRS Lietuvą okupavo antrą kartą.

1986 m. Sovietų Sąjungoje prasidėjus viešumo (glasnost) politikai, 1988 m. Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, netrukus ėmęs siekti šalies nepriklausomybės. Apie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą buvo paskelbta 1990 m. kovo 11 d. (Lietuva buvo pirmoji sovietinė respublika, paskelbusi atsiskirianti nuo Sovietų Sąjungos).

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

1992 m. spalio 25 d. LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti LR Konstitucija.

Pirmuoju Prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas.

Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos narė.

 

Administracinis susiskirstymas

Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro 60 savivaldybių – 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas.

Apskritys:

  1. Alytaus apskritis
  2. Kauno apskritis
  3. Klaipėdos apskritis
  4. Marijampolės apskritis
  5. Panevėžio apskritis
  6. Šiaulių apskritis
  7. Tauragės apskritis
  8. Telšių apskritis
  9. Utenos apskritis
  10. Vilniaus apskritis

 

Geografija

Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.

Lietuvoje klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį

Kraštovaizdis

Lietuvos kraštovaizdžio tipai:

Didžiausi atstumai

Iš rytų į vakarus – 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km.

Upės

Ilgiausios Lietuvos upės:

  1. Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
  2. Neris – 510 km (234 km),
  3. Venta – 343 km (161 km),
  4. Šešupė – 298 km (209 km),
  5. Mūša (Lielupė) – 284 km (133 km).

Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km.

Ežerai

Didžiausi Lietuvos ežerai:

  1. Drūkšiai – 44,8 km²
  2. Dysnai – 24,0 km²
  3. Dusia – 23,3 km²
  4. Sartai – 13,4 km²
  5. Luodis – 12,9 km²

Lietuvos reljefas

Reljefą sudaro:

Kalvos

Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai:

  1. Aukštasis kalnas – 293,8 m
  2. Juozapinė – 293,6 m
  3. Kruopinė – 293,4 m
  4. Nevaišiai – 288,9 m
  5. Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m

Miškai

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai:

Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis (procentais):

Miestai

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos miestai

Didžiausi Lietuvos miestai 2006 m. duomenimis:

  1. Vilnius – 541 824 gyv.
  2. Kaunas – 360 637 gyv.
  3. Klaipėda – 187 316 gyv.
  4. Šiauliai – 129 037 gyv.
  5. Panevėžys – 115 315 gyv.

 

Demografija

68,5 % žmonių gyvena miestuose. Vidutinis amžius – 37,4 metų (moterų – 40,1; vyrų – 34,8). Apie 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi.

Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (2001):

Pagal religiją 79 % gyventojų – katalikai, 4,07 % – stačiatikiai (pravoslavai), 14,86 % – netikintys

Kultūra

Liaudies muzika

Skirtingai nei kitos kultūros sritys, lietuvių liaudies muzika tikrai turi ryškų tautinio identiteto atspalvį.

Lietuvių liaudies instrumentai :

  1. kanklės
  2. birbynės
  3. skudučiai
  4. skrabalai
  5. lumzdeliai

Lietuvių liaudies dainų skirstymas :

  1. Vaikų dainavimas – rateliai žaidimai ir k.t.
  2. Darbo dainos – plovimo, kūlimo, bulviakasio.
  3. Vestuvių dainos – išleidimo, sugultuvių
  4. Karinės – istorinės dainos
  5. Lopšinės
  6. Raudos
  7. Kalendorinės dainos

Dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių. Lietuvių liaudies dainas savo raštuose mini Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Markas Pretorijus. Pirmasis lietuvių liaudies dainą su melodija užrašė Bridžius Gedkantas 1634m.

Pirmasis liaudies dainų rinkinys „Dainos“ paskelbtas Liudviko Rėzos 1825m. Vėliau pasirodė G.H.F. Nesselmanno, E. Budriaus, K. Barčo, S. Stanevičiaus, A. Juškos rinkiniai.

Svarbiausias liaudies dainų bruožas yra žodžių ir melodijos vienovė. Jos atliekamos savita maniera, kuri skiriasi nuo profesionalaus dainavimo. Lietuvos krašto savitumas ryškiausiai atsispindi dainose. Šiuo požiūriu ryškiausiai išsiskiria dzūkų dainos, aukštaičių dainos, žemaičių dainos.