Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
ALBANIJA
Herbas
     

Albanijos respublika (Albanija; albaniškai Shqipëria, erelių žemė) – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje, Serbija šiaurės rytuose, Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonėnų jūra.

Valstybinė kalba albanų
Sostinė Tirana
Didžiausias miestas Tirana
Valstybės vadovai Alfred Moisiu
Prezidentas
Fatos Nano
Premjeras
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
28 748 km² (138)
4,7%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
3 581 655 (126)
124,59 žm./km² (59)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
20,21 mlrd. $ (113)
5 600 $ (95)
Valiuta Lekas
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta

1912 lapkričio 28
Valstybinis himnas Albanijos himnas
Interneto kodas .al
Šalies tel. kodas 355

Istorija

Dabartinių albanų protėviai ilyrai į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Nuo 167 m. pr. m. e. romėnai įsigalėjo visame Balkanų pusiasalyje, vėliau dabartinė Albanija pateko į Bizantijos imperijos valdžią. Otomanai Albaniją valdė 1385–1912 m. Albanijos nepriklausomybė buvo paskelbta 1912 lapkričio 28 d. Antrojo pasaulinio karo metu Albanija patyrė Italijos ir kiek vėliau Vokietijos okupacijas. Po karo Komunistų partijos sekretoriui Enver Hoxhai pavyko įvairiais būdais išsaugoti šalies vientisumą. Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1992 m. pradėtos ekonominės ir demokratinės reformos, jas, tiesa, nekaip sekėsi įgyvendinti. Tuo pačiu metu dėl investicijų kompanijų apgaudinėjimų prasidėjo bankrotai, ginkluoti maištai. Anarchija buvo pristabdyta tik tarptautinių organizacijų dėka.

Albanija apibūdinama kaip besivystanti demokratija, valstybę vis dar kamuoja korupcija, organizuotas nusikalstamumas, didelis nedarbo lygis.

 

Administracinis susiskirstymas

Geografija

Didžiausi Albanijos miestai (tūkst.gyv. 2001 m.):

 

Demografija

2006 m. surašymo duomenimis, Albanijoje buvo 3,581 milijono gyventojų. Ketvirtadalis iš jų – jaunesni nei 15 metų, 9% sudaro vyresni nei 64 metų gyventojai. Tai jauna šalis. Albanija – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gimstamumo rodikliai didesni už mirtingumo (15,11 gimimų ir 5,22 mirčių tūkstančiui gyventojų). Kūdikių mirtingumo rodiklis – vienas didžiausių Europoje (skirtingais duomenimis – 20–22 mirčių tūkstančiui kūdikių; tai beveik dešimt kartų didesnis nei Singapūre ir beveik tiek pat kartų mažesnis nei Angoloje).

Etninės grupės: albanai – 95 %, graikai – 3%, vlach čigonai, sebai, makedoniečiai, bulgarai – 2%

Religijos: 70% Albanijos gyventojų yra musulmonai, 20 % ortodoksų, 10 % katalikų.