Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
AUSTRIJA
Herbas

Austrijos Respublika – valstybė centrinėje Europos dalyje. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ji yra žemyninė valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis.

Valstybinė kalba Vokiečių,
atskiruose regionuose ir
kroatų, slovėnų, vengrų
Sostinė Viena
Didžiausias miestas Viena
Valstybės vadovai Haincas Fišeris (Heinz Fischer)
Prezidentas
Alfred Gusenbauer (Alfred Gusenbauer)
Kancleris
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
83 870 km² (112)
1,3%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
8 192 880 (89)
97,69 žm./km² (74)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
279,50 mlrd. $ (34)
35 500 $ (10)
Valiuta Euras (€)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Pasirašymas
Austrijos sutartis
1955 liepos 27
Valstybinis himnas Austrijos himnas
Interneto kodas .at
Šalies tel. kodas 43

 

Istorija

Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos teritorija buvo Romos imperijos, hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas.
Nuo X a. iki XIII a. valdžiusią Babenbergų dinastiją pakeičia Habsburgai ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas Tirolis ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį Triestą.

XVI-XVII a. Habsburgams iškyla Osmanų imperijos grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija buvo 1683 m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje teritorijos – Vengrija, Transilvanija. Po Utrechto taikos sutarties gaunami Habsburgų Nyderlandai ir Milanas bei Abiejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.

Iki XVIII a. lyginant su aplinkinėmis šalimis Habsburgų monarchija atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose – gausybė tautų, religijų, politinių darinių.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių – jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais pakartotinai priėmė.

1955 gegužės 15 atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955 spalio 26 buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė).

Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

 

 

Administracinis susiskirstymas

Austriją sudaro 9 žemės, anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės (skliausteliuose – administraciniai centrai):

  1. Aukštutinė Austrija (Lincas)
  2. Burgenlandas (Eizenštatas)
  3. Forarlbergas (Brėgencas)
  4. Karintija (Klagenfurtas)
  5. Štirija (Gracas)
  6. Tirolis (Insbrukas)
  7. Viena (Viena)
  8. Zalcburgas (Zalcburgas)
  9. Žemutinė Austrija (Sankt Peltenas)

Geografija

Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantys beveik 80 % teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800–900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.

Aukščiausias kalnas – Grosglokneris (Großglockner).

Demografija

Austrijoje gyvena apie 8,26 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Pagal 2001 m. duomenis apie 88,6% – vokiškai kalbantys austrai.

Vienoje ir jos priemesčiuose gyvena apie 1,6 ml. gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 400 tūkstančių:

Vidutinis gyvenimo ilgumas:

Gimstamumas-mirtingumas:

Iš Austrijos yra kilę ar čia gyvenę daug garsių žmonių: kompozitoriai ir muzikantai Volfgangas Amadėjus Mocartas (gimęs Zalcburge), Liudvikas van Bethovenas, Johanas Štrausas, Johanas Bramsas, Francas Josefas Haidnas, Kristofas Vilibaldas Gliukas, Francas Peteris Šubertas, Gustavas Maleris. Tap pat plačiai pasaulyje žinomi: poetai Raineris Marija Rilkė, Valteris von der Fogelveide, rašytojai Francas Grilparceris, Stefanas Cveigas.