Make your own free website on Tripod.com
Vėliava

BOSNIJA

IR

HERCEGOVINA

Herbas

Bosnija ir Hercegovina (Bosnija ir Hercogovina) – valstybė Balkanų regiono vakaruose, sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Rytuose ir pietryčiuose ribojasi su Serbija ir Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose su Kroatija, taip pat turi ~20 kilometrų Viduržemio jūros pakrantę prie Neumo. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. Berlyno kongrese nustatytas šios teritorijos sienas..

Valstybinė kalba bosnių, kroatų, serbų
Sostinė Sarajevas
Didžiausias miestas Sarajevas
Valstybės vadovai Sulejman Tihić
Prezidentas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
51 129 km² (124)
nėra duomenų
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
4 498 976 (115)
87,99 žm./km² (82)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
24,80 mlrd. $ (106)
5 500 $ (96)
Valiuta markė
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jugoslavijos
1992 balandžio 5
Valstybinis himnas Bosnijos ir Hercegovinos himnas
Interneto kodas .ba
Šalies tel. kodas 387

Istorija

Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos.

Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos teritorija Antikos laikais buvo Ilyrijos ir Romos imperijos dalimi (Dalmatijos ir Panonijos provincijos).

Viduramžiais šalis buvo valdoma kaip Vengrijos arba Kroatijos karalysčių dalis, kol XIII a. nesusikūrė Bosnijos karalystė, apėmusi ir Hercegoviną. 1463 m. šalis buvo užimta ir prijungta prie Osmanų imperijos, jos provincija išbuvo iki 1878 m.

1875 m. rugpjūčio 29 d. Bosnijoje kilo sukilimas prieš turkus, su reikalavimu prisijungti prie Serbijos. 1878 m. kovo 3 d. San Stefano taikos sutartimi gavo autonomiją. 1878 m. birželio – liepos mėnesį pagal Berlyno kongreso nutarimą šalis buvo okupuota Austrijos – Vengrijos. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos valstybės dalimi.

1991 m. spalio 15 d. Bosnija ir Hercegovina pasitraukė iš Jugoslavijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis pripažinimas gautas 1992 m. balandžio 17 d., po referendumo, kurio metu dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Po nepriklausomybės paskelbimo Bosnijoje ir Hercegovinoje prasidėjo ketverius metus trukęs pilietinis karas tarp serbų, kroatų ir bosnių-musulmonų. Šiame kare serbų pusę palaikė Jugoslavija.

 

Administracinis susiskirstymas

Geografija

Apie 90 % teritorijos užima kalnai, vidutinis aukštis 639 m. Aukščiausia vieta – Magličo kalnas pasienyje su Jugoslavija (2396 m). Iš šiaurės rytų į pietryčius tęsiasi Dinarų kalnynas, šiaurėje – Savos žemuma.

Klimatas subtropinis mediteraninis (pajūryje ir Neretvos slėnyje), pereinantis į vidutinių platumų žemyninį (toliau nuo jūros), o kalnuose virš 1500 m virš jūros lygio – vėsus ir drėgnas.

Šalis turi ~20 km ilgio priėjimą prie Adrijos jūros.

Didžiausios upės – Sava, Una, Vrbasas, Bosna, Drina, Neretva. Didžiausias ežeras – Buško (56 km²)

Didžiausi Bosnijos ir Hercegovinos miestai:

 

Demografija

Tankiausiai gyvenama upių slėniuose, miesto gyventojų – 43%. Žemės ūkyje 1999 metais dirbo 6,1 % gyventojų, ekonomiškai aktyvių gyventojų – apie 1 mln., bedarbių – 40 %.

 

Kultūra

Valstybėje privalomas aštuonmetis mokslas nemokamas (vaikams nuo 7 iki 15 metų). 2000 metais veikė 4 universitetai, 2 pedagoginės akademijos, aukštosiose mokyklose studijavo apie 40 000 studentų. Nuo 1994 metų veikia Švietimo atkūrimo fondas.