Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
ČEKIJA
Herbas

Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje. Respublika ribojasi su Lenkija šiaurėje, Vokietija – šiaurės vakaruose ir vakaruose, Austrija pietuose bei Slovakija – rytuose.

Valstybinė kalba čekų
Sostinė Praha
Didžiausias miestas Praha
Valstybės vadovai Václav Klaus
Prezidentas
Mirek Topolánek
Ministras Pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
78 866 km² (114)
2%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
10 235 455 (77)
129,78 žm./km² (55)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
221,40 mlrd. $ (39)
21 600 $ (37)
Valiuta Čekijos krona (koruna)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +1
-
Nepriklausomybė
 
 
Atkurta 1918 spalio 28 kaip Čekoslovakija
padalinta 1993 sausio 1 d.
Valstybinis himnas Čekijos himnas
Interneto kodas .CZ
Šalies tel. kodas 420

 

Istorija

Čekijos teritorija apgyvendinta prieš 26 000 metų, nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. čia atsikėlė lužitėnų kultūros gentys, IV a. pr. m. e. atsikėlė keltų gentys, vėliau germanai (markomanai). V-VI a. Moravijoje apsigyveno avarai, o Bohemijoje slaviškos čekų gentys. 623-659 teritorija priklausė Samo slaviškai valstybei

Čekų žemės apjungtos IX a. gale. Vėliau gyvavo Bohemijos karalystė, bet palaipsniui prarado savo galią ir pateko Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtin.

Po Pirmojo pasaulinio karo čekai kartu su slovakais susijungė ir sukūrė bendrą nepriklausomą Čekoslovakijos valstybę 1918 metais, kuri buvo suskaldyta po Miuncheno susitarimų . Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakija buvo atkurta ir pateko Tarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtakon. Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo 1989 m. ir po taikios Aksominės revoliucijos Čekoslovakija 1993 metų sausio 1 dieną valstybės draugiškai padalintos į Čekijos ir Slovakijos respublikas.

Čekija įstojo į NATO 1999 metais, į Europos Sąjungą – 2004.

 

Administracinis susiskirstymas

Geografija

Klimatas vidutinis su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, susiformavęs žemyninio ir Atlanto jūrinio klimato sąveikoje.

Ežerų mažai. Upės iš Čekijos teka į tris skirtingas jūras: Šiaurės jūrą, Baltijos jūrą ir Juodąją jūrą. Pagrindinės upės (skliaustuose – ilgis Čekijoje):

Aukščiausias taškas- Snežka (1602 m)

 

Demografija

Čekijos gyventojų skaičius po truputį mažėja -0,08 proc. 2003 m. apskaičiavimais). Čekijoje yra vienas mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklis.

Po 1946 m., kai iš Čekijos buvo išvaryta gausi vokiečių mažuma pagal gyventojų tautybę Čekija yra gana homogeniška. 2001 metų duomenimis, 90,1 proc. gyventojų – čekai, 1,8 proc. slovakai, yra vokiečių (0,4%), romų (0,1%), vengrų, ukrainiečių ir lenkų (0,5%) mažumos. 3,6% gyventojų laiko save moravais, 0,1% – sileziečiais. Pagal tikėjimą dauguma (59%) yra netikintys, 27% – Romos katalikai, 1,2% – protestantai.

Tankiasiai gyvenama šiaurės rytinėje ir vakarinėje dalyse (daugiau 800 žm/km²), rečiausiai – pietinėje dalyje (mažiau 40 žm/km²).Miestuose gyvena apie 74% visų gyventojų. Didžiausi miestai:

Miestas Gyventojų (2003)
Praha 1 169 800
Brno 376 400
Ostrava 317 700
Pilzenas (Plzeň) 164 900
Olomoucas 102 900
Liberecas 99 600
Česke Budejovicai (České Budějovice) 98 600
Hradec Kralove (Hradec Králové) 97 500
Ūstis prie Labės 96 200
Pardubicė 90 700