 |
DANIJA |
 |
Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje. Pietuose Danija ribojasi su Vokietija, likusią teritorijos dalį supa Šiaurės ir Baltijos jūros. Apie 1/3 šalies teritorijos yra salose, kita teritorijos dalis yra Jutlandijos pusiasalis. Danijai priklauso ir Grenlandija bei Farerų salos, kurios turi autonomiją.
| Valstybinė kalba | Danų |
| Sostinė | Kopenhaga |
| Didžiausias miestas | Kopenhaga |
| Valstybės vadovai | Margareta II
Karalienė
Anders Fogh Rasmussen
Ministras Pirmininkas |
| Plotas - Iš viso - % vandens |
43 094 km² (130) 1,6% |
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
5 450 661 (107) 126,48 žm./km² (57) |
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 198,50 mlrd. $ (43) 37 000 $ (9) |
| Valiuta | Danijos krona |
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 UTC +2 |
| Nepriklausomybė Valstybės sukūrimas |
priešistoriniai laikai iki XIII a. |
| Valstybinis himnas | Danijos himnas |
| Interneto kodas | .DK |
| Šalies tel. kodas | 45 |
Istorija
Žmonės Danijos teritorijoje apsigyveno vėlyvajame paleolite, atsitraukus ledynams. Senieji gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba. Neolite plito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Žalvario amžiuje vystėsi prekiniai mainai, ėmė irti gimininė santvarka.
Prieš didįjį tautų kraustymąsi (IV a.) čia gyveno germanų gentys (anglai, jutai, kimbrai, saksai, teutonai). V a. vid. anglai ir jutai ėmė keltis į Britaniją, o į Danijos teritoriją iš P. Švedijos V-VI a. atsikraustė danai, kurie, susilieję su jutų ir kitų genčių likučiais, tapo vyraujančia Danijos gentimi.
Administracinis susiskirstymas
Danija padalinta į 13 amtų ir 3 savivaldybes:
Kartais išskiriami dar du administraciniai vienetai:
Be to, Danijai priklauso dvi plačią autonomiją turinčios teritorijos:
Geografija
Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą.
Danijai priklauso šiaurinė Jutlandijos pusiasalio dalis, Danijos salynas, Šiaurės Fryzų salos, Bornholmo sala, iš viso virš 474 salų. Didžiausios salos Zelandijos (7 000 km²), Fiūno (3 000 km²), Lolano, Falsterio, Langelano, Miono.
Daniją skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Kol nebuvo Kylio kanalo, laivai iš Baltijos jūros plaukdavo pro Kategato ir Skagerako sąsiaurį. Krantai labai raižyti. Bornholmo sala yra toliau nuo kitos teritorijos. Didžiausios salos sujungtos tiltais, tiltas taip pat jungia Zelandijos salą su Švedija. Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiria Mažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salos Didžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yra Eresuno sąsiauris. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija. Ji yra septynis kartus didesnė nei pati Danija. Danijos reljefas labai panašus į Lietuvos. Jį suformavo slinkdami ledynai. Vyrauja žemumos, kurios iškilusios 30- 50 m aukščio virš jūros lygio. Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektorių Šiaurės jūroje, kur yra išgaunama nafta ir gamtinės dujos.