Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
ESTIJA
Herbas

Estijos respublika yra nedidelė šalis šiaurės rytų Europoje, kuri ribojasi su Baltijos jūra (vakaruose ir šiaurėje, įskaitant Suomijos įlanką) ir Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km.

Valstybinė kalba estų
Sostinė Talinas
Didžiausias miestas Talinas
Valstybės vadovai Tomas Hendrikas Ilvesas
Prezidentas
Andrus Ansip
Premjeras
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
45 226 km² (129)
4,56% / nėra duomenų
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
1 324 333 (147)
29,28 žm./km² (140)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
26,00 mlrd. $ (102)
19 600 $ (42)
Valiuta Estijos krona
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atgauta
nuo Rusijos
1918 vasario 24
1920 vasario 2
1940 birželio 16
1991 rugpjūčio 20
Valstybinis himnas Estijos himnas
Interneto kodas .EE
Šalies tel. kodas 372

 

Istorija

Estija jau XIII a. pradžioje vadinta estų genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Per pirmuosius kryžiaus žygius į baltų ir finų žemes (XIII a. pradža) Estija buvo padalyta. Pietų Estija pateko į Livonijos konfederacijos sudėtį, o šiaurės Estija nuo 1219 iki 1346 m. priklausė Danijai, kuri po estų Jurginių sukilimo (1343-1345) pardavė šiaurės Estiją Teutonų ordinui. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas. Jis atgaivintas 1583 m., kai šiaurinė Estija atiteko Švedijai ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija 1561 m. atiteko LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikai). Po Abiejų Tautų Respublikos-Švedijos karo (1600-1629) pietų Estija atiteko Švedijai, tačiau nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su šiaurinėmis latvių žemėmis (Vidžeme ir Rygos miestu) įėjo į Livonijos provincijos sudėtį. Nuo 1645 m., kai Švedija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki Šiaurės karo pabaigos (1721) visa estų apgyventa teritorija priklausė Švedijai (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu).
1721 m., po Šiaurės karo visos švedų valdytos estų ir latvių žemės pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Buvusi švedų Estijos provincija tapo Estliandijos gubernija, o Livonijos provincija – Lifliandijos gubernija.

Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., nors netrukdomai kurti nepriklausomą respubliką kliudė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lapkričio 11 d., savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1940 m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį TSRS susitarimą su Vokietija, šalį okupavo Tarybų Sąjunga, o po mėnesio buvo paskelbta Estijos Tarybų Socialistinė Respublika. 1940 m. rugpjūčio mėn. Estija prijungta prie Tarybų Sąjungos. Nuo 1941 iki 1944 m., kai šalis buvo okupuota vokiečių kariuomenės, Estija buvo pavaldi Ostlando generaliniam komisariatui ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką.

 

 

Administracinis susiskirstymas

Estija yra suskirstyta į 15 apskričių (maakond), o šie – į valdas (vald).

Estijos apskritys: (apskričių sostinės yra regionų pavadinimuose, o jei yra kitaip, jos nurodytos lentelėje)

Apskritis Administracinis
centras
Apskrities
pavadinimas
estiškai
Harju apskritis Talinas Harju
Hyju apskritis Kerdla Hiiu
Jegevos apskritis Jegeva Jõgeva
Jervos apskritis Paidė Järva
Lianės apskritis Hapsalu Lääne
Pelvos apskritis Pelva Põlva
Piarnu apskritis Piarnu Pärnu
Raplos apskritis Rapla Rapla
Rytų Viru apskritis Jehvis Ida-Viru
Salų apskritis Kuresarė Saare
Tartu apskritis Tartu Tartu
Vakarų Viru apskritis Rakverė Lääne-Viru
Valgos apskritis Valga Valga
Veru apskritis Veru Võru
Viljandžio apskritis Viljandis Viljandi

Geografija

Estija yra miškinga šalis, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos. Klimatas – vidutinis drėgnas. Didžiausias ežeras – Peipus (3800 km²). Ilgiausia upė – Emajogis, kurios ilgis – 218 km. Estijai priklauso taip pat keletas šalia esančių salų, iš kurių didžiausia – Sarema. Aukščiausia vieta – Munamiagio k. (318 m).

Demografija

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2000 kovo 31 dieną Estijos tautinė gyventojų sudėtis buvo:

Šalyje nemažai nuolatinių gyventojų, turinčių Rusijos pilietybę.