Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
ISLANDIJA
Herbas

 

Islandijos Respublika – nedidelė valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos.

Valstybinė kalba islandų
Sostinė Reikjavikas
Didžiausias miestas Reikjavikas
Valstybės vadovai Ólafur Ragnar Grímsson
Prezidentas
Halldór Ásgrímsson
Ministras pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
103 000 km² (105)
2,7%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
299 388 (168)
2,91 žm./km² (186)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
11,40 mlrd. $ (135)
38 100 $ (8)
Valiuta Islandijos krona
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +0
netaikoma
Nepriklausomybė
Suverenitetas
Respublika
 
1918 gruodžio 1
1944 birželio 17
Valstybinis himnas Islandijos himnas
Interneto kodas .is
Šalies tel. kodas 354

 

Istorija

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 metus. IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flóki Vilgerðarson, jis salai suteikė ir dabartinį pavadinimą. 930 metais įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas – Alþingi.

985 m. dėl nužudymo iš salos buvo ištremtas Erikas Rudasis. Išplaukęs į vakarus jis atrado Grenlandiją. Eriko Rudojo sūnus Leifas 1000-aisiais metais kaip manoma atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu.

300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 metų, o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.

1918 metais Islandija įgijo suverenitetą. Po to, kai 1940 balndžio 9 d. Vokietija okupavo Daniją Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos salą okupavo britai ir amerikiečiai, siekdami neleisti salai patekti į vokiečių rankas. 1944 metais Islandijai suteikta pilna nepriklausomybė.

Po Antrojo pasaulinio karo Islandija tapo NATO nare, tačiau į Europos Sąjungą niekada nestojo. Tarp 1958 ir 1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys „menkių karai“ dėl menkių žvejybos teisių.

 

Administracinis susiskirstymas

Islandijoje yra 23 administraciniai regionai, islandiškai sýsla (dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemiausiame lygmenyje yra 104 apylinkės (hrepur), kurios rūpinasi švietimu, transportu ir komunaliniu ūkiu.

Be to Islandija dalinama į 8 apskritis, kurios yra regionų grupės.

Geografija

Geologiniu požiūriu Islandija yra Europos žemyno dalimi. Sala yra ant Vidurio Atlanto kalnagūbrio, dėl to joje yra nemažai ugnikalnių – Hekla, Katla, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur (aukščiausia šalies viršūnė). Islandija yra vulkaninė sala, kaip ir prie vakarinės Afrikos pakrantės esančios Žaliojo Kyšulio salos.

 

Kultūra

Islandijoje gimė ir kūrė keletas įžymių kultūros asmenų ir grupių, tokių kaip alternatyviojo roko grupė The Sugarcubes, dainininkė Björk, repo-roko grupė Quarashi, techno muzikos grupė GusGus, post-roko grupė Sigur Rós, dainininkė Emilíana Torrini, eksperimentinės muzikos grupė múm ir kiti.

Islandijos raštingumo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje. Islandijoje mėgiami įvairūs intelektualiniai užsiėmimai, tokie kaip literatūra, menas arba šachmatai.

Norint geriau suprasti Islandijos kultūrą, būtina žinoti, kad islandai labai vertina nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Modenioji islandų kalba yra labai artima senajai Old Norse kalbai, kuria kalbėta vikingų amžiais.

Islandijos visuomenėje ir kultūroje nepaplitusi moterų diskriminacija. Daug moterų užima aukštas pozicijas valdžios ir verslo struktūrose. Moterys po vedybų pasilieka savo mergautines pavardes, kadangi islandai paprastai nesikreipia pavardėmis, o vietoje jų naudoja tėvavardžius.