Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
LATVIJA
Herbas

Lãtvijos Respùblika (Lãtvija) – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija ir Lietuva, kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir iš pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija ir Baltarusija.

2003 m. rugsėjo 20 d. referendume latviai balsavo už stojimą į Europos Sąjungą.

Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas

 

Valstybinė kalba Latvių
Sostinė Ryga (Rīga)
Didžiausias miestas Ryga
Valstybės vadovai Vaira Vykė-Freiberga
(Vaira Vīķe-Freiberga)
Prezidentė
Aigaras Kalvytis
(Aigars Kalvītis)
Premjeras
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
64 589 km² (121)
1,5%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
2 274 735 (138)
35,22 žm./km² (135)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2004 (progn.)
10,47 mlrd. € (93)
4 547 € (52)
Valiuta Latas
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atkurta
Pripažinta
Nuo Rusijos imperijos
1918 lapkričio 18
1920 rugpjūčio 11
1940 birželio 17
1990 gegužės 4
1991 rugpjūčio 21
Valstybinis himnas Latvijos himnas
Interneto kodas .lv
Šalies tel. kodas 371

 

Istorija

Dabartinė Latvijos teritorija, pasibaigus XIII a. šiaurės baltų kovoms su vokiečiais, pateko į penkių feodalinių valstybėlių, sudariusių Livonijos konfederaciją, sudėtį. XVI a. viduryje (1561 m.) Latvijos Vidžemė ir Latgala buvo prijungtos prie LDK, o etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Sėla sujungti į Kuršo kunigaikštystę (sostinė Mintauja, dab. Jelgava), kuri buvo LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikos) vasalė. 1629 m. Vidžemė su Ryga atiteko Švedijai, o 1721 m. – Rusijai. 1772 m. prie Rusijos imperijos prijungiama Latgala, 1795 m. – Kuršo kunigaikštystė.

Kapituliavus Vokietijai I pasauliniame kare ir vykstant pilietiniam karui Rusijoje, Latvija 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbė savo nepriklausomybę. XX a. trečiajame ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Latvijoje buvo parlamentinė demokratija, vėliau ją pakeitė autoritarinis Karlio Ulmanio režimas. Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. birželio 17 d. kaip 1939 m. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Ribentropo-Molotovo paktas) slaptojo priedo išdava.

Išskyrus trumpą Vokietijos okupacijos periodą II pasaulinio karo metu. Latvija buvo sovietine respublika iki sovietų valstybės reformų pradžios, kurios stimuliavo Latvijos nepriklausomybės judėjimą. Latvija atgavo nepriklausomybę 1990 m. gegužės 4 d.

 

Administracinis susiskirstymas

Latvijoje yra išskiriami šie istoriniai-etnografiniai regionai:

Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu – Kuršo – vardu. Mat 1561-1795 m. šios žemės buvo Kuršo kunigaikštystės, o carų laikais – Kuršo gubernijos dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais (la. kultūrvēsturiski novadi). Tad Latvijos herbo trys žvaigždės simbolizuoja tris istorinius-etnografinius regionus: Kuršą (su Žiemgala ir Aukšžeme), Vidžemę ir Latgalą.

1991 m. vasario 4 d. Latvijos valdžia išleido rezoliuciją, kuria įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas Livõd Randa, reiškiantis lyvių pakrantę. O sukurta valsybiniu lygiu kaip lyvių kultūros ir istorijos saugoma teritorija. 1991 m. kovo 19 d. lyviai šalia latvių pripažinti kaip Latvijos autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu kultivuoti savo kalbą ir kulturą.

Administraciškai Latvija skirstoma į 26 rajonus ir 7 miestus.

Geografija

Sausumos sienų ilgis – 1 338 km; iš jų su Baltarusija – 161 km, su Estija – 343 km, su Lietuva – 588 km, su Rusija – 246 km. Jūros sienos ilgis – 498 km. (Žr. http://robsardze.gov.lv/doc_upl/lv_karte_liela.htm)

Šiaurės vakaruose krantus skalauja sekli Baltijos jūros Rygos įlanka.

Klimatas jūrinis, vidutinis.

Kraštovaizdyje vyrauja moreninės kalvos (40% teritorijos) su daugybe ežerų ir upelių, plati, mažai išraižyta pakrantės lyguma. Didelę dalį šalies dengia miškai. Didžiausios upės – Dauguva, Gauja, Lielupė, Venta. Aukščiausias taškas – Gaizinkalnis 312 m.

Gamtiniai ištekliai: dolomitas, gintaras, hidroenergija, mediena, ariama žemė.

Svarbiausi ir didžiausi miestai pagal gyventojų skaičius juose (2005 01 01):