Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
LIUKSEMBURGAS
Herbas

Liuksemburgas (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė) – nedidelė valstybė vakarų Europoje, besiribojanti su Vokietija, Prancūzija bei Belgija.

Valstybinė kalba prancūzų, vokiečių, liuksemburgiečių
Sostinė Liuksemburgas
Didžiausias miestas Liuksemburgas
Valstybės vadovai Anri (Henri)
Hercogas
Jean-Claude Juncker
Ministras pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
2 586 km² (166)
nėra duomenų
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
474 413 (161)
183,45 žm./km² (41)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
32,60 mlrd. $ (94)
68 800 $ (1)
Valiuta Euras
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
 
1835
1867 gegužės 11
Valstybinis himnas Liuksemburgo himnas
Interneto kodas .lu
Šalies tel. kodas 352

Istorija

Pirmasis rašytinis Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės paminėjimas – 963 metai, kai aprašytos Liuksemburgo pilies statybos. Vėliau aplink pilį susiformavo nedidelis, bet strategiškai svarbus miestas. Nuo XV amžiaus pilį stiprino okupantai – Burbonai, Habsburgai, prancūzai ir kiti. Vienos kongreso (1814 – 1815 m.) nutarimu buvo sudaryta nepriklausoma Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė.

Liuksemburgo nepriklausomybė pripažinta 1839, bet formaliai ratifikuota tik 1867 metais. Iki 1890 metų valstybės valdovu išliko Nyderlandų karalius. 1890 metais Nyderlandų valdove tapo Viljamo III duktė Vilhelmina, bet Liuksemburgo įstatymams leidžiant tik valdovą vyrą, Liuksemburgo valdovu paskirtas tolimas Vilhelmo giminaitis Adolfas.

Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Liuksemburgą buvo okupavusi Vokietija. Po Antrojo pasaulinio karo Liuksemburgas atsisakė politinio neutralumo ir prisijungė prie NATO ir Jungtinių Tautų organizacijų kūrimo. 1957 metais Liuksemburgas su kitomis penkiomis valstybėmis įkūrė Europos Ekonominę Bendriją (dabar Europos Sąjunga), nuo 1999 valstybė yra euro zonoje.

 

Administracinis susiskirstymas

Geografija

Liuksemburgas yra 84 km ilgio bei 52 km pločio, apima 2586 km² teritoriją. Šalis yra padalyta į dvi aiškiai apibrėžtas sritis – Eisleką ar Oeslingą šiaurėje ir „Naudingą kraštą“.

Keturios svarbiausios upės: Moselle, Sure, Our ir Alzette. Šalyje vyrauja vidutinis žemyninis klimatas, būdinga švelni žiema ir vėsi vasara. Jūra orui daro nedidelę įtaką. Vidutinis kritulių kiekis: 12,5 cm.