Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
MOLDAVIJA
Herbas

Moldovos Respublika (Moldavija arba Moldova) – nedidelė Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus).

Valstybinė kalba moldavų
Sostinė Kišiniovas
Didžiausias miestas Kišiniovas
Valstybės vadovai Vladimir Voronin
Prezidentas
Vasile Tarlev
Ministras Pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
33 843 km² (134)
1,4%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
4 466 706 (118)
131,98 žm./km² (54)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
8,97 mlrd. $ (141)
2 000 $ (146)
Valiuta lėja
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
(nuo Sovietų Sąjungos)
1991 rugpjūčio 27
Valstybinis himnas Moldavijos himnas
Interneto kodas .md
Šalies tel. kodas 373

Istorija

Viduramžiais Moldavijos kunigaikštystę sudarė dabartinė Moldavijos teritorija, šiaurės Bukovina, dabartinės Rumunijos sritys dešiniajame Pruto krante. XVI amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, o po Bukarešto sutarties (1812) rytinė dalis (Besarabija) buvo aneksuota Rusijos, o vakarinė dalis išlaikė autonomiją ir susijungus su Valachija 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę.

Po pirmojo pasaulinio karo 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Po Molotovo – Ribentropo pakto, 1940 metais Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldavijos teritorija) sudaryta Moldavijos sovietų socialistinė respublika.

Po Sovietų Sajungos žlugimo 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldavija paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos.

Padniestrė, Moldavijos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir de jure išlieka Moldavijos dalimi.

 

Administracinis susiskirstymas

Geografija

Vakarinę Moldavijos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldavijos sienos. Rytinėje šalies dalyje išligai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: Reut, Byk, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.

Nors Moldova labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – Dealul Bălăneşti). Pietuose – derlingos juodžemio stepės.

Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.

 

Demografija

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.

Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Didžiausią tautinę grupę sudaro moldavai (64,5 %), kurie kalba moldavų kalba (laikoma rumunų kalbos tarme). Panašaus dydžio yra ukrainiečių (13,8 %) ir rusų (13,0 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.

Be šių pagrindinių grupių Moldavijoje gyvena 3,5 % gagaūzų, stačiatikių, kalbančių gagaūzų kalba (turkų kalbos dialektas), 2 % bulgarų, 1,5% žydų ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.

98,5% – stačiatikiai, priklausantys Moldavijos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5% – judėjai. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.