Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
RUMUNIJA
Herbas

Rumunija – valstybė Europos pietryčiuose. Ribojasi su Ukraina ir Moldavija šiaurės rytuose, Vengrija ir Serbija vakaruose ir Bulgarija pietuose. Taip pat turi nedidelę pakrantę prie Juodosios jūros.

Valstybinė kalba rumunų
Sostinė Bukareštas
Didžiausias miestas Bukareštas
Valstybės vadovai Traian Băsescu
Prezidentas
Călin Popescu - Tăriceanu
Ministras pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
237 500 km² (78)
3,0%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
22 303 552 (49)
93,91 žm./km² (76)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
197,30 mlrd. $ (44)
8 800 $ (71)
Valiuta Leu
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +2
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
(įvykis Xxxx)
1877 gegužės 9
Valstybinis himnas Rumunijos himnas
Interneto kodas .ro
Šalies tel. kodas 40

Istorija

Viduramžiais rumunai gyveno trijose kunigaikštystėse: Valakijoje, Moldavijoje (Moldovoje) ir Transilvanijoje. Pirmosios dvi vėliau pateko į Osmanų imperijos sudėtį, nors ir išlaikė tam tikrą autonomiją. Transilvanija priklausė Vengrijai, o vėliau Austrijos-Vengrijos imperijai.

Moderni Rumunija atsirado 1859 m. susijungus Moldovos ir Valakijos kunigaikštystėms. 1877 m. valstybė tapo nepriklausoma. 1881 m. parlamento nutarimu Rumunija paskelbta karalyste. Po Pirmojo pasaulinio karo valstybės teritorija prasisplėtė prijungus Transilvaniją, Bukoviną ir Besarabiją. Rumunija tapo parlamentine demokratija. 1938 m. parlamentas buvo paleistas, įvesta karaliaus diktatūra.

Antrajame pasauliniame kare Rumunija buvo Vokietijos sąjungininkė. 1940 m. dalį Rumunijos okupavo Tarybų Sąjunga, dalis šių teritorijų buvo prijungta prie Ukrainos, o iš Besarabijos sukurta Moldavijos TSR. Rumunijos kariuomenė dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš TSRS kartu su Vokietija ir kitais jos sąjungininkais. Okupuota Odesos sritis buvo perduota Rumunijos valdymui kaip Transnistrija (Uždnieprė).

Po Antrojo pasaulinio karo Rumunija tapo Tarybų Sąjungos įtakos zonoje esančia komunistine valstybe. Komunistinis režimas žlugo 1989 m. nuvertus prezidentą Nikolajė Čaušesku.

 

Administracinis susiskirstymas

Geografija

Ilgiausia upė – Dunojus. Ji sudaro didžiąją dalį Rumunijos sienos su Jugoslavija ir Bulgarija. Siena su Moldavija eina Dunojaus intako Pruto upe.

Šalies viduryje yra Šedemgradeco aukštumos, kurias iš šiaurės rytų ir pietų supa Karpatai – Transilvanijos Alpės, o iš vakarų Biharo kalnai. Karpatų kalnai yra iki 2500 m aukščio, aukščiausias kalnas – Moldoveanu (2544 m). Į rytus nuo Karpatų yra Moldavijos kalvota sritis, o į pietus nuo Transilvanijos Alpių ligi Dunojaus tęsiasi Valakijos žemuma.

Tarp Dunojaus deltos ir Juodosios jūros yra Dobrudžos lyguma, sudaranti 250 km pajūrio.

Didžiausi miestai – Bukareštas, Brašovas, Timišoara, Klužas-Napoka, Konstanca ir Jasai.

Demografija

Be rumunų šalyje nuo seno gyvena ir tautinės mažumos, visų pirma vengrai (6.6% gyventojų pagal 2002 m. surašymą) ir vokiečiai. Abi šios mažumos daugiausia gyvena Transilvanijoje. Be jų yra čigonų ir nedidelė lenkų mažuma, gyvenanti Sučavos apskrityje. Didžioji dalis rumunų priklauso Rumunijos Ortodoksų Bažnyčiai. Katalikybė ir protestantizmas labiausiai paplitę šalies vakaruose, daugiausia tarp vengrų.

Dobrudžoje, regione šalia Juodosios jūros, yra nedielė musulmonų mažuma, likusi nuo Osmanų kolonizacijos laikų.