Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
SERBIJA
Herbas

Serbija, oficialiai Serbijos Respublika (serb. Република Србија arba Republika Srbija) yra Balkanų respublika pietryčių Europoje.Ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Makedonija, Albanija ir Juodkalnija.

Valstybinė kalba serbų
Sostinė Belgradas
Didžiausias miestas Belgradas
Valstybės vadovai Borisas Tadičius (Boris Tadić)
Prezidentas
Vojislavas Koštunica
Ministras pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
88 361 km² (110)
0,13%
Gyventojų
 -
 - Tankis
 
9 396 411 (82)
106,34 žm./km² (67)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
44,83 mlrd. $ (82)
4 400 $ (111)
Valiuta Serbijos dinaras, CSD
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
Paskelbta
Nuo Serbijos ir Juodkalnijos
2006 birželio 5
Valstybinis himnas Serbijos himnas
Interneto kodas .yu
Šalies tel. kodas +381

Istorija

Serbų gentys valstybę suformavo VII a. XI a. jie įkurė Duklijos karalystę. 1346 m. Stefanas Dušanas sujungė serbų ir aplinkines žemes į Serbijos Imperiją. 1389 m. po Kosovo mūšio imperiją užkariavo turkai osmanai. Dėl Belgrado žemių net 70 metų vyko karai tarp turkų ir vengrų, pasibaigę Osmanų imperijos pergale. Visu okupacijos laikotarpiu vyko serbų sukilimai, kurie buvo žiauriai malšinami. Okupacijos laikotarpiu išplito islamas ir nuo serbų tautos atsiskyrė bosniai. 1815 m. Serbijai pavyko sudaryti Serbijos kunigaikštystę. 1848 m. austrų valdoma serbų dalis sukūrė Serbų Vojvodinos autonomiją. 1878 m. Berlyno sutartis garantavo Serbijai visišką nepriklausomybę, tačiau neleido sujungti visų savo žemių. Dalį žemių pasiliko Austrija. Dėl to 1912 – 1913 m. kilo Balkanų karai, tai buvo viena iš I pasaulinio karo priežasčių.

1914 m. bosnis Gavrilas Principas nušovė Austrijos sosto įpėdinį Francą Ferdinandą ir pradėjo I pasaulinį karą. Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai. Netrukus į jį įsijungė ir kitos Europos valstybės. Karo metu Serbija neteko 1,264 mln. gyventojų. 1918 m. Serbija kartu su Juodkalnija suformavo Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę, kuri nuo 1929 m. pervadinta į Jugoslavijos karalystę. II pasaulinio karo metu buvo okupuota Nacistinės Vokietijos. Buvo 1945 m. performuotos į Jugoslavijos SFR centrine respublika. 1992 m. žlugus Jugoslavijos SFR su Juodkalnija sudarė Jugoslavijos federaciją. Serbai, bandydami išlaikyti slavų žemes įsivėlė į karus su Bosnija ir Hercegovina ir Kroatija. 1998 m. dalyvavo kariniame konflikte su Kosovu, kuris bandė atsiskirti. 2000 m. nuverstas karus sukėlęs autoritarinis serbų vadovas Slobodanas Miloševičius. 2003 m. šalis pervadinta į Serbiją ir Juodkalniją.

Nepriklausoma Serbijos valstybė susidarė iš Serbijos ir Juodkalnijos federacijos, 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę.

 

Administracinis susiskirstymas

Geografija

Serbija išsidėsčiusi Balkanų pusiasalyje ir Panonijoje. Serbija yra Rytų, Pietų ir Centrinės Europos kryžkelėje. Šiaurėje ribojasi su Vengrija, šiaurės rytuose – su Rumunija, pietryčiuose – su Bulgarija, pietuose – su Makedonija, pietvakariuose – su Albanija ir Juodkalnija, vakaruose – su Bosnija ir Hercegovina, šiaurės vakaruose – su Kroatija. Šalies teritorija driekiasi Dinarų, Rodopų, Stara Planinos, Karpatų kalnai. Visa šiaurinė dalis yra Panonijos lygumoje. Aukščiausios šalies viršukalnės yra Kosove (Djeravica, 2656 m). Centrinės Serbijos aukščiausia vieta – 2159 m (Midzoro k.).

Panoniją nuo Balkanų atskiria šiauriniu pakraščiu tekanti Dunojaus upė. Į jį įteka intakai: Sava, Tisa, Drava, ir per visą Serbiją pratekanti Didžioji Morava. Šalyje gausu ežerų, tačiau jie visi nėra dideli. Kalnuose išplitę karstiniai reiškiniai.

Šalyje klimatas labai įvairus. Kalnuose žiemos šaltos ir atšiaurios, lygumose švelnesnės. Vasaros, išskyrus pačias aukštikalnes, šiltos. Pavėjiniuose kalnų šlaituose kritulių iškrinta daug, tačiau Panonijos šiaurėje vasarą dažnos sausros.

 

Demografija

Serbijoje gyvena beveik 9,4 mln. gyventojų. Atsiskyrus Juodkalnijai, šalies tautinė sudėtis išgrynėjo. 2002 m. tautinė sudėtis buvo tokia (be Kosovo): 82,86% – serbai, 3,91% – vengrai (daugiausia Vojvodinoje), 1,82% – bosniai, 1,44% – čigonai, 1,08% – „jugoslavai“, 9,79% – kiti (albanai, rumunai, bulgarai, kroatai, makedonai, slovakai ir kt.). Kosovo tautinė sudėtis: 88% – albanai, 7% – serbai, 3% – bosniai ir kt. musulmonai, 2% – čigonai, 1% – turkai. Dauguma gyventojų – ortodoksai, yra musulmonų, protestantų, katalikų. Raštingumas Europos mastu žemas – 96,4%. Vid. gyvenimo trukmė – 74 metai. Didelė emigracija (į Vokietiją, JK).

 

Kultūra

Serbų kultūra – viena labiausiai įvairialypių Europoje. Pradžioje ją formavo Romos imperija ir Bizantija, vėliau slavai, turkai, čigonai. Serbus labai įtakojo konservatyvi stačiatikių bažnyčia.

Serbai, kaip ir kiti Balkanų gyventojai, garsėja savo muzikalumu. Serbijoje išsaugoti tradiciniai, rytietiškų (ypač turkiškų) motyvų turintys ritmai. Ryški čigonų muzikos įtaka. Netgi daugelyje pop dainų skamba dainingos tradicinės melodijos. Šalis turi daug garsių trimitininkų, iš kurių bene žymiausias – Bobanas Markovičius. Pagal liaudies melodijas kompozicijas kuria garsusis kompozitorius Goranas Bregovičius. Net šaltojo karo metais Jugoslavija dalyvaudavo Eurovizijos dainų konkursuose. 1989 m. konkurse grupė Riva užėmė 1 vietą, o 2004 m. Željko Joksimovičius vietą.

Serbija nuo seno garsėja, kaip puiki sporto (ypač krepšinio ir futbolo) mokykla. Šalies komandos laimėjo garbingus apdovanojimus įvairiose aukšto rango varžybose. Tačiau pastaruoju metu tiek Serbijos vyrų futbolo rinktinė, tiek Serbijos vyrų krepšinio rinktinė aukštų rezultatų nepasiekia.