Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
SLOVĖNIJA
Herbas

Slovėnijos respublika – valstybė centrinėje Europoje, besiribojanti su Italija vakaruose, Kroatija pietuose ir rytuose, Vengrija šiaurės rytuose, Austrija šiaurėje ir Adrijos jūra pietvakariuose.

Valstybinė kalba slovėnų
Sostinė Liubliana
Didžiausias miestas Liubliana
Valstybės vadovai Janez Drnovšek
Prezidentas
Janez Janša
Ministras pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
20 273 km² (149)
0,6%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
2 010 347 (142)
99,16 žm./km² (73)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
47,12 mlrd. $ (80)
23 400 $ (35)
Valiuta Slovėnijos tolaras

(iki 2007 sausio 15) / Euras

Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jugoslavijos
1991 birželio 25
1992
Valstybinis himnas Slovėnijos himnas
Interneto kodas .si
Šalies tel. kodas 386

 

Istorija

Slovėnų gyvenamos žemės ilgus amžius priklausė Šventąjai Romos imperijai, o vėliau iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. – Austrijos Habsburgų imperijai. 1918 m. slovėnai drauge su kroatais ir serbais įkūrė naują valstybę – Serbų, kroatų ir slovėnų Karalystę, kuri 1929 m. buvo pervardyta Jugoslavija. Po Antrojo pasaulinio karo Slovėnija tapo komunistinės Jugoslavijos Federacijos respublika. Jugoslavijos komunistinis rėžimas skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos režimo ir buvo liberalesnis. Tačiau ilgainiui Slovėnijoje, kaip ir kitose neserbiškose Jugoslavijos dalyse, kilo nepasitenkinimas Belgrado tautine politika, ir Jugoslavijos Federacija iširo į atskiras respublikas.

Taigi Slovėnija yra pati jauniausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo 1991 m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su Europa, veiksminga ekonomika leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernia valstybe.

 

Administracinis susiskirstymas

Geografija

Šalis turi siaurą 47 km pločio išėjimą į Adrijos jūrą. Teritorija kalnuota (90 proc. teritorijos yra virš 300 m), joje daug slėnių ir upių. Aukščiausias Slovėnijoje ir buvusioje Jugoslavijoje Triglavo kalnas Alpėse yra 2864 m aukščio. Svarbiausios upės – Dunojaus intakai Drava ir Sava.

Didžiausi miestai:

 

Kultūra

Iš žymiausių slovėnų paminėtini protestantų reformistas ir rašytojas Primožas Trubaras (Primož Trubar) 1508 – 1586 m., 1550 m. išleidęs pirmąjį slovėnišką katekizmą; enciklopedistas Janesas Vaikardas Valvasoras (Janez Vaijkard Valvasor) 1641 – 1693 m.