Make your own free website on Tripod.com
Vėliava
ŠVEDIJA
Herbas

Švedijos karalystė yra valstybė Skandinavijoje, Šiaurės Europoje. Švedija ribojasi su Suomija ir Norvegija. Pietvakariuose Švedijos krantus skalauja Skagerako ir Kategato sąsiauriai, o rytuose – Baltijos jūra ir Botnijos įlanka. Dėl nedidelio gyventojų skaičiaus Švedijos kraštovaizdis garsus savo ramumu ir dideliais žmogaus nepaliestų miškų ir kalnų plotais.

Valstybinė kalba švedų
Sostinė Stokholmas
Didžiausias miestas Stokholmas
Valstybės vadovai Karlas XVI Gustavas
Karalius
Fredrik Reinfeldt
Ministras Pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
449 964 km² (54)
8,67%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
9 016 596 (84)
20,04 žm./km² (152)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
285,10 mlrd. $ (33)
31 600 $ (19)
Valiuta Švedijos krona (SEK)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +1
-
Nepriklausomybė
-
-
-
Valstybinis himnas Švedijos himnas
Interneto kodas .se
Šalies tel. kodas 46

 

Istorija

Pagal archeologinius duomenis pirmieji Švedijos gyventojai į šalį atvyko dar akmens amžiuje, po paskutinio ledynmečio. Pietų Švedija buvo tankiai gyvenama jau bronzos amžiuje, iš to laikotarpio randamos stambių prekybinių gyvenviečių liekanos.

Švedijos valstybės ištakos siekia vikingų laikus, kai I ir II tūkstantmečio sandūroje pasibaigus vikingų epochai Skandinavijoje pradėjo formuotis valstybės. Krikščionybės įsitvirtinimas Švedijoje užtruko apie tris šimtus metų (IX-XI a.). 1164 m. Upsaloje įkurta pirmoji Švedijos arkivyskupija.

Nuo XIII a. vidurio Stokholmas tampa Švedijos sostine.

1397 m. Švedija sudarė bendravalstybinį darinį su Danija ir Norvegija. Trijų skandinavų karalysčių unija gyvavo iki 1523 m., kada Švedija ją nutraukė.

Po Trisdešimties metų karo (1618-1648 m.) iškilo Švedijos didvalstybė, XVII-XVIII a. vaidinusi reikšmingą vaidmenį Europos mastu. Tuo metu Švedijos teritorija buvo dukart didesnė už dabartinę.

1808-1809 m. vyko Švedijos – Rusijos karas, pasibaigęs Švedijos pralaimėjimu ir dideliais teritoriniais nuostoliais – Švedija buvo priversta Rusijai atiduoti Suomiją.

1810 m. Švedijos kronprincu tapo prancūzų maršalas Žanas Batistas Bernadotas (Bernadotte).

 

 

Administracinis susiskirstymas

Pagal archeologinius duomenis pirmieji Švedijos gyventojai į šalį atvyko dar akmens amžiuje, po paskutinio ledynmečio. Pietų Švedija buvo tankiai gyvenama jau bronzos amžiuje, iš to laikotarpio randamos stambių prekybinių gyvenviečių liekanos.

Švedijos valstybės ištakos siekia vikingų laikus, kai I ir II tūkstantmečio sandūroje pasibaigus vikingų epochai Skandinavijoje pradėjo formuotis valstybės. Krikščionybės įsitvirtinimas Švedijoje užtruko apie tris šimtus metų (IX-XI a.). 1164 m. Upsaloje įkurta pirmoji Švedijos arkivyskupija.

Nuo XIII a. vidurio Stokholmas tampa Švedijos sostine.

1397 m. Švedija sudarė bendravalstybinį darinį su Danija ir Norvegija. Trijų skandinavų karalysčių unija gyvavo iki 1523 m., kada Švedija ją nutraukė.

Po Trisdešimties metų karo (1618-1648 m.) iškilo Švedijos didvalstybė, XVII-XVIII a. vaidinusi reikšmingą vaidmenį Europos mastu. Tuo metu Švedijos teritorija buvo dukart didesnė už dabartinę.

1808-1809 m. vyko Švedijos – Rusijos karas, pasibaigęs Švedijos pralaimėjimu ir dideliais teritoriniais nuostoliais – Švedija buvo priversta Rusijai atiduoti Suomiją.

1810 m. Švedijos kronprincu tapo prancūzų maršalas Žanas Batistas Bernadotas (Bernadotte).

 

Geografija

Dėl Golfo srovės poveikio Švedijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Pietinėje ir vidutinėje šalies dalyje didelę įtaką klimatui turi vandenynas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo –14 iki 0 laipsnių priklausomai nuo regiono. Atitinkamai liepos mėnesį nuo 10 iki 17 laipsnių. Kritulių kalnuose buna iki 2000 mm, lygumose iki 800 mm. Sniego danga šaltuoju periodu šiaurinėje dalyje vietomis išsilaiko iki 7 mėnesių.

Rytinius Švedijos krantus skalauja Baltijos jūra, Botnijos įlankos pakrantės smėlėtos. Daugiausiai krantai neaukšti ir uolėti, pakrantėse gausu fjordų. Vakaruose driekiasi Skandinavijos kalnų grandinė kuri skiria Švediją ir Norvegiją.

Pietinėje dalyje labiausiai išvystytas žemės ūkis. Miškai, kurie dengia pusę šalies teritorijos, auga daugiausiai centrinėjė ir šiaurinėje dalyje. Daugiausiai Švedijos gyventojų gyvena šalies viduryje ir pietuose. Didžiausi Švedijos ežerai: Vänern, Vättern, Mälaren, Hjälmaren ir Storsjön. Elandas ir Gotlandas dvi dižiausios Švedijos salos.